 |
|
|
|
|
| Shtet Ilirė |
|
|
| KREU II
Shtetet Ilire
Mbretėria e Enkelejeve, e Taulantėve dhe e Ardianėve
1. Mbretėria e Enkelejve (shek IV-335 p.K.)
Qė nga shek. XI p.K. ekonomia ilire mori njė zhvillim dheorganizim tė ri. Nė disa degė tė ekonomisė, si nė blegtori, nė zejtari e mė vonė edhe nė bujqėsi lindi prona private. Rritja e prodhimit ndihmoi nė dendėsimin e marrdhėnieve tregtare tė brendshme dhe me vendet fqinje, si me Greqinė, me Italinė e me krahina tė tjera lindore. Kjo bėri qė tė veēohet aristokracia fisnore dhe ushtarake, e cila u vu nė krye tė fiseve tė veēanta. Kėto filluan tė bashkonin edhe fise tė tjera rreth vetes, duke krijuar federatat. Qė nga shek. VII p.K. u krijuan federatat e taulantėve, e molosėve dhe e fiseve tė tjera. Federata taulante drejtohej nga Galauri. Nga fundi i shek. V p.K. u krijua shteti ilir. Mbreti i parė qė njohim ėshtė Sirra. Qendra e kėsaj mbretėrie ndėrroi vend qė nga juglindja, ku u formua Mbretėria e Enkelejve, nė jugperėndim, nė Mbretėrinė e Taulantėve dhe mė vonė tek ardianėt, nė krahinat veriore. Nė shek.IV p.K., Bardhyli e rrėzoi mbretin Sirra nga froni dhe mori drejtimin e shtetit ilir, duke themeluar dinastinė e tij, qė e kishte qendrėn rreth liqenit te Ohrit, te fisi i enkelejve. Bardhyli rridhte nga shtresa artizanale, ishte qymyrxhi. Mendohet se ai e mori pushtetin me anė tė kryengritjes, i pėrkrahur nga shumė luftėtarė, tė cilėt e mbėshtetėn, meqė ai ishte i paanshėm. Politika e shtetit ilir gjatė gjithė kohės sė dinastisė sė Bardhylitpati si qėllim pėrfshirjen nėn sundimin e vet edhe tė atyre tokave tė banuara nga ilirėt qė ishin tė pushtuara nga maqedonasit. Pėr t'i ēliruar kėto toka, Bardhyli mundi tre mbretėr maqedonas dhe i detyroi t'u paguanin ilirėve tribut vjetor. Nė vitin 360 p.K., kur maqedonasit u pėrpoqėn ta ndryshonin kėtė gjendje me luftė, mbetėn tė vrarė 4000 maqedonas, sė bashku me mbretin e tyre, Perdikėn. Pėr tė dobėsuar ndikimin e maqedonasve nė kufijtė jugorė tė tyre, nė Epir, enkelejtė lishėn aleancė edhe me tiranin e Sirakuzės. Vetėm kur Maqedonia, me nė krye Filipin II, arriti tė shunte grindjet politike nė end, pozita e ilirėve ndaj fqinjėve lindorė u dobėsua. Nė vitin 359 p.K., Bardhyli, edhe pse nė moshė 90-vjeēare, u vu nė krye tė ushtrive ilire dh pėrballoi sulmet maqedonase, tė cilat mė nė fund e detyruan tė lėshonte tė gjitha qytetet qė mė parė i kishte pasur Maqedonia nė varėsi. Pasardhėsit e Bardhylit vazhduan kėtė politikė, por ata nuk arritėn tė ēliroheshin nga varėsia maqedonase.
2. Mbretėria e Taulantėve (335-231 p.K.)
Pas shuarjes sė kryengritjes qė bėnė enklejtė me nė krye djalin e Bardhylit, Klitin, pėr t'u shkėputur nga Maqedoni, qendra e shtetit ilir kaloi te taulantėt, ku Glaukia krijoi dinastinė e tij mbretėrore. Politika e mbretėrve tė dinastisė sė Glaukisė, nė ndryshim nga ajo e enkelejve, qe shumė mė aktive dhe mė e gjerė. Ndaj maqedonasve u zhvillua njė politikė e papajtueshme. Pas vitit 323 p.K., Glaukia arriti tė ēlironte tė gjitha tokat qė maqedonasit ua kishin marrė enkelejve. Pas kėsaj maqedonasit u pėrpoqėn tė futnin nėn varėsinė e tyre Dyrrahun e Apoloninė, qė do t'i bėnte ata zotėr tė Adriatikut. Pas kryengritjes sė vitit 312 p.K., qė u bė nė kėto qytete, Dyrrahu e Apolonia ranė nėn pushtetin e Mbretėrisė Ilire tė Glaukisė. Nė vitin 309 p.K., qė u bė nė kėto qytete, Dyrrahu e Apolonia ranė nėn pushtetin e Mbretėrisė Ilire tė Glaukisė. Nė vitin 309 p.K. Glaukia me njė ushtri tė madhe zbriti nė Epir dhe vendosi nė fron mbretin Pirro. Kjo ndikoi nė dobėsimin e grupit promaqedonas ne Epir. Bardhyli i ri, pasardhės i Glaukisė, krijoi marrėdhėnie miqėsore me Epirin, por kėto nuk vazhduan gjatė, se Pirroja i shtriu pushtimet e tij deri nė Shkumbin. Politikėn e paraardhėsve vazhdoi mė me forcė dhe mbreti Monun (viti 280 p.K.), i cili u bė edhe zotėrues i Dyrrahut, ku preu monedha argjendi me emrin e vet. Ai arriti tė rikėmbėnte e tė forconte shtetin ilir. E gjithė periudha e sundimit tė dinastisė sė Glaukisė shėnon faqe tė rėndėsishme pėr historinė ilire. Shteti Ilir i Ultėsirės Bregdetare tė Adriatikut u bėri ballė synimeve hegjemoniste tė Maqedonisė dhe pushtimeve epirote, duke siguruar njė zhvillim tė hovshėm ekonomik e kulturor nė tė gjithė Ilirinė. Ekonomia qytetare gjatė pothuaj njė shekulli pėrjetoi njė lulėzim tė plotė. U ngritėn shumė qytete tė reja me arkitekturė urbane bashkėkohore dhe me mure mbrojtėse tė fuqishme. Arti e kultura morėn njė zhvillim tė paparė deri atėherė nė Iliri. Ndėr qytetet kryesore ilire qė morėn zhvillim janė Damastioni, Bylisi, Albanopoli, Dimali, Shkodra, Lisi, Meteoni, Ulqini, Rizoni etj. Disa prej tyre prenė edhe monedhat e veta prej bronzi ose prej argjendi. Kėto qytete luajtØn rol tė rėndėsishėm jo vetėm nė ekonominė e kulturėn e vendit, por edhe nė historinė politike tė Ilirisė. Pėrfshirja e kolonive helene, Dyrrahu e Apolonia, nė shtetin ilir dhe pėrzirja e banorėve tė tyre me ilirėt, ndikuan nė rritjen e fuqisė ekonomike dhe nė zgjerimin e marrdhėnieve tregtare me tė gjitha krahinat e Ballkanit dhe jashtė tij.
3. Mbretėria e Ardianėve (231-168 p.K.)
Kjo mbretėri u formua nė shek.III p.K., pas dobėsimit tė pushtetit tė taulantėve. Mbretėria Ardiane pėrben bashkimin mė tė rėndėsishėm politik qė u formua nga ilirėt. Themeluess i saj ishte Agroni. Dinastia e tij mbretėroi gjatė viteve 231-168 p.K. Mbretėria Ardiane bashkoi nėn pushtetin e vet gjithė tokat ilire tė Veriut me ato qė u pėrkisnin mė parė enklejeve dhe taulantėve, duke shtrirė kufijtė shtetėrorė qė nga lumi Vjosa, nė jug, deri nė Dalmacinė e mesme, nė veri, dhe nė lindje qė nga trevat rreth liqenit tė Ohrit deri nė bashkimin e dy Drinave, nė Kukės. Kryeqytet i Mbretėrisė Ardiane u bė Shkodra. Nė kėtė kohė shteti ilir arriti organizimin mė tė larztė social-politik. Lindėn edhe njė sėrė qytetesh tė reja ilirie. Baza e shoqėrisė ilirie ishin qytetarėt e fshatarėt e lirė dhe skllevėrit. Fshati ilir tek ardianėt kishte njė numėr tė madh fshatarėsh tė shpronėsuar, tė cilėt ishin tė detyruar qe njė pjesė tė prodhimit t'ua dorėzonin zotėrve tė vet. Regjimi politik i shtetit ishte mbretėri trashėgueshme. Drejtimi i mbretėrisė bėhej edhe me bashkėsundues ose me miqtė e mbretit. Fronin mbretėror kishin tė drejtė ta zinin edhe gratė. Qytetet kishin tė drejtėn e vetėqeverisjes sė tyre, brenda kuadrit tė shtetit ilir; nė krye tė tyre qėndronin polidinastėt, sundimtarėt e qyteteve. Nė kohėn e mbretit Gent pushteti i mbretit ishte i pakufizuar. Mbretėrisė Ardiane gjatė tri luftėrave kundėr sulmeve tė pushtusve romakė. |
|
Lufta e Ardianėve kundėr pushtimit romak
1. Lufta e Parė Ilire-romake (229-228 p.K.)
Armė dhe pajisje luftarake ilire Nė fillimet e Mbretėrisė Ardiane, shteti ilir arrit fuqizimin mė tė madh ushtarak, duke u bėrė njė forcė shumė e madhe detare nė Adriatik. Mbreti Agron e rriti ushtrinė e tij dhe ndėrtoi flotėn detare mė tė madhe qė kishin pasur ndonjėherė mbretėrit e mėparshėm ilirė. Kjo shtoi ndikimin politik tė Mbretėrisė Ilire nė Ballkan. Pas vdekjės sė Agronit fronin e mori Teuta, njė grua e vendosur qė tė vazhdonte politikėn e paraardhėsit tė saj pėr forcimin e shtetit ilir. Ajo mori masa ushtarake pėr ta bėrė shtetin ilir zotėrues tė anėdetjes sė Adriatikut. Pėr kėtė nė vitin 229 p.K. ushtritė ilire pushtuan Korkyrėn dhe qytetin mė tė pasur tė Epirit, Foiniken. Epirotėt u shkėputėn nga aleanca me grekėt dhe u lidhėn me shtetin ilir tė ardianėve. Fuqizimi i shtetit ilir vinte nė kundėrshtim me interesant e romakėve, fqinjėve perėndimorė. Nė kėto rrethana filloi Lufta e Parė Ilire-romake. Nė vitin 229 p.K. ushtritė romake me 200 anije u nisėn kundėr ilirėve. Demetėr Fari, komandant i Teutės, qė ndodhej nė Korkyrėn e pushtuar nga ilirėt, ia dorėzoi qytetin romakėve, tė cilėt mė pas pushtuan Apoloninė e Dyrrahun, duke kaluar nė veri kundėr Isės e Farit. Romakėt zunė pozitat kyēe tregtare e ushtarake tė Adriatikut. Duke mos qenė nė gjendje t'u bėjė ballė romakėve, Teuta u tėrhoq nė qytetin Rizon (Risani, nė gjirin e Kotorrit), duke kėrkuar paqe. Nė vitin 228 p.K. u bė paqja me romakėt, tė cilėt e ngushtuan sė tepėrmi shtetin ilir, duke kufizuar nga Neretva deri te qyteeti i Lisit. Si sundimtar i shtetit tė ardianėve u vendos Demetėr Fari. Dyrrahu e Apolonia u vunė nėn protektoratin romak. Ne kėtė humbje tė madhe me romakėt ndikun qėndrimi separatist i aristokracisė taulante dhe tradhtia e Demetėr Farit, i cili u dorėzoiromakėve edhe tė gjithė flotėn ilire. Fillimin e luftės sė romakėve kundėr ilirėve, historianėt romakė e shpjegojnė me piraterinė ilire dhe me sjelljen e keqe tė Teutės ndaj pėrfaqėsuesve romakė. Nė fakt ky ishte vetėm preteksti qė pėrdorėn romakėt pėr tė filluar luftėn, kurse shkaku i vėrtetė i pushtimeve romake ishin synimet hegjemoniste tė Romės nė atė kohė, kur ajo ishte kthyer nė njė nga shtetet mė tė fuqishme meshdhetare. Fuqizimi ekonomik ilir po dėmtonte interesat e tregtarėve dhe tė skllavopronarėve romakė. Prandaj edhe agresioni ushtarak romak u parapri nga masa ekonomike. Meqenėse monedhat prej argjendi tė Dyrrahut e tė Apolonisė kishin hyrė nė qarkullim edh nė tregjet romake, pėr tė ndaluar vėrshimin e tyre, romakėt vendosėn qė edhe ata tė prisnin monedhėn e tyre prej argjendi.
2. Lufta e Dytė Ilire-romake (219-218 p.K.)
Kjo luftė erdhi si kundėrvėnie e romakėve kundėr pėrpjekjeve qė bėnė ilirėt pėr tė rikėmbur shtetin e tyre dhe pėr ta shkėputur atė nga varėsia romake. Demetėr Fairi, pasi kishte plotėsuar ambicjet e tij pėr pushtet, filloi tØndiqte njė politikė tė pavarur, nė kundėrshtim me paqen e nėnshkruar me romakėt, nė vitin 228 p.K. Kjo gjė pajtohej edhe me intresat e vendeve fqinje. Demetri pėrfshiu pėrsėri nėn sundimin e tij tė gjithØterritorin e Mbretėrisė Ardiane, duke lidhur edhe aleancė me Maqedoninė. Sė bashku me tė, Demetėr Fari invadoi Peloponezin, kurse mė vonė me ushtrinė e vet mori disa nga qytetet qė Roma i kishte vėnė nėn varėsinė e saj, forcoi ushtrinė ilire dhe ripėrtriu flotėn detare. Ndėrkohė gjendja politike e brendshme nė mbretėri u dobėsua nga pėrēarja ndėrmjet drejtuesve tė shtetit ardian. Skerdiladidi, i cili qe bėrė bashkėsundimtar me Demetėr Farin, u bashkua me romakėt. Kjo gjendje e lehtėsoi senatin romak pėr tė ndėrhyrė pėrsėri ushtarakisht nė Iliri. Pas dy betejave qė u zhvillun nė qytetin e Dimalit dhe nė Far, romakėt e thyen Demetėr Farin, i cili u detyrua tė largohej nė Maqedoni. Kėshtu Mbretėria Ardiane, nė vitin 218 p.K., hyri pėrsėri nėn varėsinė e Romės, duke qnė e detyruar tė jepte tribut vjetor. Sundimtar i Mbretėrisė Ardiane u bė Skerdiladidi.
3. Lufta e Tretė Ilire-romake (168-167 p.K.)
Kjo luftė u parapri nga njė gjendje e vėshtirė politike e krijuar nė mbretėri. Skerdialdidi prishi aleancėn me Maqedoninė dhe u bashkua tėrėsisht mė romakėt. Filipi II i Maqedonisė, ndėrkohė thurrte plane pėr tė dalė nė brigjet e Adriatikut, prej nga mendonte tė hidhej nė Itali. Kėto synime filloi t'i realizonte me pushtime tė gjera nė Mbretėrinė Ardiane, duke u pėrpjekur tė bėhej edhe zot i Apolonisė. Kjo bėri qė ushtritė romake tė hidheshin pėrsėri nė Iliri, nė vitin 205 p.K., pėr tė mėnjuar rrezikun maqedonas. Lufta e gjatė romake-maqedonase, qė u zhvillua kryesisht nė truallin e Mbretėrisė Ardiane, e dobėsoi kėtė ekonomikisht e politikisht. Nė Iliri u forcuan grindjet ndėrmjet pėrkrahėsve tė Romės dhe pėrkrahėsve tė Maqedonisė dhe kjo shkaktoi pėrēarje. Nė vitin 181 p.K. nė krye tė Mbretėrisė Ardiane u vu Genti, i cili pėr tė rikėmbur mbretėrinė e tij, filloi tė ndiqte njė politikė antiromake, duke u bashkuar pėrsėri me Maqedoninė. Genti ndoqi njė politikė tė brendshme tė vendosur pėr tė bashkuar vendin e tij tė pėrēarė. Pėr kėtė mori masa pėr ngushtimin e pavarėsisė qė kishte aristokracia e qyteteve, duke forcuar kėshtu pushtetin qendror tė mbretėrisė. Me flotėn detare ilire filloi tė vinte pėrsėri nėn kontroll anėdetjen e Adriatikut. Pėr tė pėrballuar sulmet romake, nė vitin 171 p.K., u krijua koalicioni iliro-maqedonas-epirot, i cili nuk dha rezultat, meqė Perseu, mbreti Maqedonasė, nuk i mbajti premtimet e dhėna. genti lidhi aleancė edhe me Mbretėrinė Dardane. Senati romak veproi me ashpėrsinė mė tØmadhe kundėr politikės sė pavarur tė Gentit. Njė ushtri e madhe romake zbarkoi nė vitin 168 p.K. nė brigjet e Ilirisė dhe rrethoi kryeqendrėn e mbretėrisė, Shkodrėn. Politika romake "pėrēa e sundo" bėri qė shumė qytete e krahina ilire tė mos i shkonin nė ndihmė Gentit. I ndodhur nė gjendje tė vėshtirė, Genti i kėrkoi armėpushim pretorit romak Luc Anicit. Pas bisedimeve qė duket se patėn pėrfundime paqėsore, romakėt me pabesi e burgosėn Gentin dhe familjen e tij dhe pushtuan Shkodrėn. Kjo shėnoi edhe rėnien pėrfundimtare tė Mbretėrisė Ardiane, nė vitin 167 p.K. Me kėtė lufØte sė Shkodrės, nė territorin e Mbretėrisė sė mundur Ardiane u krijua njė njėsi e re politike, Federata e Dalmatėve, qė e kishte qendrėn nė pjesėn veriore tė mbretėrisė. Kjo federatė u krijua nė shek.II p.K., duke zgjeruar seundimin e vet deri nė kufi me liburbnėt, nė veri, dhe daorsėt, nė jug. Dalmatėt vazhduan luftėn kundėr zgjerimit tė pushtimeve romake nė Iliri deri nė shek. I p.K.
|
|
|
|
|
|
|
| . |
|
| |
|
|